- palimti
- palìmti intr. 1. neišsilaikyti tiesiam, palinkti, palūžti: Lendrė palìmo Kv. Šiaudas, lazda palìmo Kv. Pagal kelią rugiai palìmę palìmę nuo ledų Vdžg. Palimęs, bet nenulūžęs ir neįtrūkęs Gr. Vištkojis [arklys], kad nariukai yr palimę pri žemės Skdv. 2. prk. nuleisti galvą, pasvirti, pasilenkti: Švelniai prisiglaudusi palimo ant dešiniojo peties rš. Ji kažko verkė ir stengėsi savo ašaras nuslėpti, kai pamatė Peliksį, tačiau neilgai narsinosi, – palimo ir apsiverkė vėl rš. \ limti; nulimti; palimti; sulimti
Dictionary of the Lithuanian Language.